Rekstur

Hvernig er aš reka eigiš fyrirtęki?
Skipulegšu žig
Sjö skref til aš nį įrangri

Hvernig er aš reka eigiš fyrirtęki?

Žegar žś ert aš undirbśa stofnun fyrirtękis hugsar žś ekki um sjįlfan žig sem fyrirtękisrekanda. Žaš er svo margt sem žarf aš gera og stundum viršist sem nżjar įskoranir séu ķ hverju skrefi. Žegar žś hugsar um fólk ķ fyrirtękjarekstri getur žś ekki ķmyndaš žér aš žvķ lķši eitthvaš lķkt žvķ sem žér lķšur nśna.

Gleymdu žvķ hins vegar ekki aš allir byrjušu einhvers stašar og ķ byrjun var flest žetta fólk ekkert betur statt en žś ert ķ dag. Lķkt og žau kemur žś til meš aš lęra af reynslunni og af mistökum žķnum.

En hvernig fer fólk aš žvķ aš stofna fyrirtęki? Gott er aš hugsa um stofnun fyrirtękis eins og strętisvagnaleiš. Žś veist hvert žś vilt fara en veist ekki alveg hvaša vagn žś įtt aš taka. Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš žś žarft ekki aš fara alla leiš ķ einum vagni og lęra leišina utanaš. Mun betra er aš fara stuttar leišir ķ einu og vita hvar į aš skipta um vagn. Ef žś tekur rangan vagn er alltaf mögulegt aš fara śt og taka žann nęsta og fara ķ rétta įtt. Aš stofna fyrirtęki er svipaš. Žaš er aldrei mögulegt aš sjį allt fyrir og žvķ veršur mašur stundum aš taka minni skref en mašur gjarnan vildi.

Fjölmargir einstaklingar standa ķ fyrirtękjarekstri į Ķslandi ķ dag og óhętt er aš fullyrša aš allt er žetta fólk ólķkt hvort öšru. Žetta fólk kemur vķša aš, er meš ólķkan bakgrunn og fyrirtęki žeirra eru af öllum stęršum og geršum. Sumir hafa komist žangaš sem žeir eru ķ dag meš góšri hjįlp į mešan ašrir hafa gert allt į eigin spżtur. Ašeins lķtill hluti žessara frumkvöšla fer af staš meš haldgóša žekkingu į öllum žįttum fjįrmįla, sölu og framleišslu en žaš hindrar žetta fólk ekki ķ žvķ aš nį įrangri.

Fólk sem nęr įrangri meš fyrirtęki sķn fer ekki alltaf af staš meš alla žį hęfni sem til žarf heldur veršur hśn til meš tķš og tķma. Ķ raun eru žeir sem standa sig hvaš best žeir sem eru tilbśnir aš lęra af mistökum sķnum jafnt og įrangri.

Skipulegšu žig

Žaš eru engar skżrar reglur um žaš hvernig mašur nęr įrangri ķ višskiptum en hér eru nokkrar vķsbendingar sem vert er aš hafa ķ huga.

Geršu žér skżra mynd af markmišum žķnum
Geršu žér mynd af žvķ fyrirtęki sem žś vilt koma į laggirnar. Śt į hvaš gengur fyrirtękiš og hvernig kemur žaš til meš aš ganga? Hafšu žessi markmiš ķ huga og stefndu aš žeim eftir bestu getu. Hvert skref sem žś tekur ętti aš koma žér nęr žķnum markmišum.

Gefšu žér mismunandi tķma ķ mismunandi verkžętti
Aš koma fyrirtęki į laggirnar tekur tķma og er hęgt aš skipta ferlinu upp ķ marga verkžętti. Ęskilegt er aš gefa sér įkvešinn tķma ķ hvern verkžįtt, t.d. hvert veršur žś komin ķ ferlinu eftir žrjį mįnuši, eitt įr, fimm įr?

Geršu  verkįętlun
Hvaš žarftu aš gera fyrst? Reyndu aš gera žér grein fyrir hver eru fyrstu skrefin og reyndu aš byrja į žeim sem eru einfaldari. Meš žvķ öšlastu meira öryggi įšur en žś byrjar į žeim verkžįttum sem erfišari kunna aš vera.

Ekki óttast hlišarskref
Hlišarskref geta komiš aš góšum notum svo lengi sem žś missir ekki sjónar į ašalmarkmiši žķnu. Nįmskeiš og netverk eru dęmi um hlišarskref sem geta komiš aš góšum notum sķšar meir og jafnvel stytt leiš žķna aš settu markmiši žegar allt kemur til alls.

Ekki fresta erfišu hlutunum endalaust
Žrįtt fyrir aš gott geti veriš aš byrja į žeim verkžįttum sem eru einfaldari ķ framkvęmd er mikilvęgt aš fresta erfišari verkžįttum ekki of lengi. Stundum veršur žś aš takast į viš hluti sem žér kann aš óa viš en žį žżšir ekkert annaš en aš draga djśpt andann og lįta sig hafa žaš.

Sjö skref til įrangurs

Ef žś ert ekki viss um hvaš žś ert aš koma žér śt ķ žį geta punktarnir hér į eftir gefiš žér vķsbendingu um hvernig žś getur byrjaš. Žaš eru engar fastar reglur um žaš hvernig mašur ber sig aš žegar mašur hyggst stofna fyrirtęki en punktarnir hér aš nešan eru žęttir sem gott er aš ķhuga.

1. Bęttu sjįlfan žig
   Žaš fyrsta sem žś ęttir aš gera er aš spyrja žig žriggja spurninga: Hef ég žaš sem til žarf til aš nį įrangri ķ fyrirtękjarekstri, hver er višskiptahugmynd mķn og hvernig öšlast ég hęfnina til aš reka fyrirtęki?
   Skynsamlegt er fyrir žig aš ręša įform žķn viš fjölskyldu og vini og hlusta vel į žaš sem žau hafa um įform žķn aš segja. Ķ žessu fyrsta skrefi ęttir žś aš gera ašgeršalista sem tiltekur hvernig žś ętlar aš undirbśa žig og hvernig žś ętlar aš rannsaka og žróa višskiptahugmynd žķna. Reyndu aš meta hvar žś žarfnast frekari žekkingar og athugašu hvort einhver nįmskeiš séu ķ boši sem geta hjįlpaš žér viš aš afla hennar.
   
2. Skilgreindu višskiptahugmynd žķna
   Nś žegar žś ert kominn af staš, žarftu aš skilgreina višskiptahugmynd žķna frekar: Er hugmynd žķn góš, hver er markhópur žinn, getur žś lifaš af hugmyndinni og hvernig ętlar žś aš selja vöruna/žjónustuna?
   Meš žvķ aš huga aš žessum žįttum gerir žś višskiptahugmyndina skżrari og žś ferš aš huga aš žvķ hvernig žś ętlar aš ašgreina žig frį samkeppnisašilunum. Į žessu stigi getur veriš gott aš fį utanaškomandi ašstoš enda ęttir žś aš vera byrjašur į višskiptaįętlun fyrir fyrirtękiš.
   
3. Aš koma fyrirtękinu saman
   Nś ęttu hlutirnir aš vera farnir aš taka į sig mynd og žś ert aš öllum lķkindum aš leita aš nafni į fyrirtękiš. Žaš er kominn tķmi til aš velta fyrir sér hlutum eins og: hvert veršur form fyrirtękisins, hvar veršur fyrirtęki stašsett, eru einhver lagaleg eša skattaleg mįlefni sem žarf aš skoša sérstaklega eša žarf einhver leyfi fyrir rekstrinum.
   Nišurstöšur allra athugana sem žś gerir fara ķ višskiptaįętlunina og žś žróar og mótar hugmyndina betur eftir žvķ sem lengra er haldiš.
   
4. Fjįrmögnun
   Nś ęttir žś aš vera kominn śt ķ meiri smįatriši ķ įętlunum žķnum. Žś ert aš leita svara viš spurningum eins og: hversu mikiš fjįrmagn žarft žś, hvernig ętlar žś aš afla žess og hversu miklu reiknar žś meš aš afla?
   Til aš gera žér fyllilega grein fyrir hversu mikilla fjįrmuna žś žarfnast žarftu aš gera sjóšsstreymisįętlun fyrir a.m.k. tvö įr og įętlašan rekstrarreikning. Auk žess žarftu aš huga aš veršlagningu og spį fyrir um žaš sölumagn sem žś vonast eftir. Ef žś sérš ekki fram į aš afla nęgra fjįrmuna til aš hefja rekstur žarftu aš endurmeta įętlanir žķnar.
   
5. Markašsstaša
   Nś žarftu aš huga aš žvķ hvaša stöšu žś ętlar žér aš hafa į markašnum. Hvaša ķmynd į fyrirtęki žitt aš hafa, žarftu aš rįša starfsfólk og hversu margt?
   Žś ert kominn į žaš stig aš žś ert aš gera hśsnęšiš tilbśiš, koma žér upp birgšum o.s.fr.
   
6. Lokaundirbśningur
   Į žessu stigi veršur žś farinn aš žjįlfa starfsfólk žitt, prófa hvort allt virkar ekki eins og til er ętlast og loks feršu aš auglżsa. Reyndu aš laga allt žaš sem aflaga fer viš prófanir og vertu viss um aš žś sért tilbśinn ķ daglegan rekstur.
   Mikilvęgt er aš byrja vel. Ef žś hefur einhverjar efasemdir um aš žś sért nógu vel undirbśinn getur veriš gott aš tala viš frumkvöšla sem hafa gengiš ķ gegnum žaš sama og žś og leita rįša hjį žeim.
   
7. Opnun
   Žetta er stundin žar sem žaš kemur ķ ljós hvort allur undirbśningurinn hefur borgaš sig. Nś žegar žś hefur opnaš kemst žś fljótlega aš žvķ hvort fólki lķkar vara/žjónusta žķn og vill kaupa hana, hvort žś stendur undir daglegum rekstri og eins hvort įętlanir komi til meš aš standast.
   Reyndu aš nota tķma žinn skynsamlega og reyndu aš efla sambönd žķn viš višskiptavini, starfsmenn, rįšgjafa og birgja. Fylgdust vel meš žvķ hversu miklum peningum žś eyšir og eins hve mikiš žś fęrš ķ kassann į móti; ķ byrjun er žaš mikilvęgasti męlikvaršinn į žaš hvernig gengur.